Maždaug prieš 2 tūkstančius metų senovės graikai atkreipė dėmesį į ypatingus akmenėlius – magnetitus, mat jie traukė metalus. Magnetitas – gamtinė medžiaga, kurioje yra geležies. Kai kurie metalai, pabuvę arti magnetito, patys įgauna magnetinių savybių. Geležis, nikelis, kobaltas gali išlaikyti magnetines savybes gana ilgai. Jie tampa magnetais ir traukia geležinius daiktus.
Peržiūrėk vaizdo įrašą. Kas būdinga daiktams, kuriuos traukia magnetas?
Magnetai gali būti įvairių formų: pasagos, strypo, rutulio, žiedo ir kt. Magneto vietos, kur geležiniai daiktai traukiami stipriausiai, vadinami poliais. Nesvarbu, kokios formos yra magnetas, visi jie turi du priešingus polius: pietinį (S) ir šiaurinį (N). Pietinis polius dažniausiai dažomas mėlynai, o šiaurinis – raudonai.
Perlaužus magnetą perpus, gaunami du magnetai. Kiekvienas jų turi šiaurinį (N) ir pietinį (S) polius.
Aplink magnetą esanti erdvė, kurioje veikia magnetinė trauka, arba magnetinė jėga, vadinama magnetiniu lauku. Aplink magnetus esantis magnetinis laukas vaizduojamas uždaromis magnetinio lauko jėgų linijomis, einančiomis iš šiaurinio poliaus į pietinį polių.
Peržiūrėk vaizdo įrašą. Kurioje magneto vietoje magnetinis laukas stipriausias? Ties magneto viduriu ar ties magneto galais, tai yra poliais?
Kad įsitikintum, ar tavo atsakymas teisingas, atlik bandymą. Laikyk rankoje strypinį magnetą. Prie įvairių jo vietų artink dėžutę su sąvaržėlėmis. Kurios magneto vietos pritraukė daugiausia sąvaržėlių?
Jeigu du magnetus laikysime vieną šalia kito, priešingi jų poliai (šiaurinis ir pietinis) pradės vienas kitą traukti, o vienodi poliai (šiaurinis ir šiaurinis arba pietinis ir pietinis) – stumti.
