Pagrindinės organų sistemos

Griaučiai (skeletas) atlieka apsauginę, atraminę ir judėjimo funkcijas. Jie gaubia jautrius organus, padeda kūnui išlaikyti pastovią formą, prie jų yra prisitvirtinę raumenys.

Raumenys – organai, gebantys susitraukti. Jie lemia viso kūno, jo dalių ir organų judėjimą, kraujo apytaką, kvėpavimą, kramtymą, maisto judėjimą, šalinimą.

Žmogaus ir kitų sausumos stuburinių gyvūnų kvėpavimo sistema sudaryta iš kvėpavimo takų ir plaučių. Kvėpavimo takuose (nosyje, gerklose, trachėjoje, bronchuose) oras apsivalo, sušyla ir prisipildo vandens garų. Įkvepiant deguonis į organizmą patenka iš aplinkos oro, o iškvepiant iš organizmo pasišalina anglies dioksidas.

Ji reguliuoja emocijas, elgesį, kalbą, atmintį, mąstymą, intelektą. Nervų sistemą sudaro galvos smegenys, stuburo smegenys ir nervai. Nervų sistema atsakinga už visas organizmo funkcijas, koordinuoja visų sistemų ir organų veiklą, padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos.

Kraujas teka kraujagyslėmis, kurios išsiraizgiusios po visą organizmą. Iš širdies kraujas teka arterijomis, o į širdį grįžta venomis. Taip organizmas aprūpinamas reikalingomis maisto medžiagomis, audiniams pernešamas deguonis, vanduo, iš audinių šalinamas anglies dioksidas. Sveika suaugusiojo širdis esant ramybės būsenai plaka 60–80 tvinksnių per minutę, 7–12 metų amžiaus vaiko širdis plaka 75–110 tvinksnių per minutę. Suaugusio žmogaus širdis naktį plaka rečiau, o vaiko – dažniau. Plakimas greitėja dirbant, karščiuojant, susijaudinus.

Virškinimo organai yra šie: burna, liežuvis, dantys, seilių liaukos, ryklė, stemplė, kasa, kepenys, skrandis, tulžies pūslė, dvylikapirštė žarna, plonoji žarna, storoji žarna, tiesioji žarna ir išeinamoji anga. Virškinimo procese dalyvauja seilės, skrandžio sultys, žarnyno bakterijos ir fermentai.