Augalai ir gyvūnai gyvena įvairiose gyvenamosiose aplinkose. Tai lemia jų prisitaikymas prie aplinkos sąlygų. Sąlygos būna labai skirtingos.
Gyvūnai ir augalai prisitaikę augti įvairiose vietose: vandenyje, ore ir ant žemės. Ar žinai, kokios augalų ir gyvūnų ypatybės jiems padeda prisitaikyti?
Spustelėk paveikslėlius ir sužinok.
Lydekos – gyvūnai, prisitaikę gyventi vandenyje. Jos turi pelekus, padedančius plaukti. Lydekos kvėpuoja žiaunomis – organu, pritaikytu kvėpuoti vandenyje. Aptaki šių žuvų kūno forma mažina vandens pasipriešinimą – tai lydekoms padeda greičiau plaukti.
Vandens lelijos – augalai, prisitaikę gyventi vandenyje. Vandens lelijos plūduriuoja vandens paviršiuje, nes jų lapai plokšti. Būdamos vandens paviršiuje lelijos gauna saulės šviesos, o juk ji reikalinga visiems augalams.
Varnos – gyvūnai, prisitaikę daug laiko praleisti ore. Priekinės paukščių galūnės virtusios sparnais. Šie padeda pakilti į dangų ir skristi. Varnų kūną dengiančios pūkinės plunksnos neleidžia sušalti aukštai danguje, kur oras vėsesnis. Kaulai tuščiaviduriai, o tai padeda sumažinti kūno masę, todėl paukščiams lengviau pakilti nuo žemės.
Amalai – augalai, prisitaikę augti be žemės. Jie auga ant kitų augalų – medžių. Reikalingų medžiagų amalai gauna iš medžių, mat į jų šakas būna suleidę šaknis.
Vilkai – gyvūnai, prisitaikę gyventi ant žemės. Vilkai vaikšto keturiomis galūnėmis, yra puikūs bėgikai. Pilkas kailis padeda išlikti nepastebėtiems ir prisėlinti prie medžiojamo gyvūno. Letenų nagai naudingi rausiant urvus ar užkasant grobį.
Ąžuolai – augalai, prisitaikę gyventi ant žemės. Tai dideli storakamieniai medžiai. Kad išsilaikytų žemėje, ąžuolai išaugina tvirtas šaknis.
Gyvūnai ir augalai prisitaikę augti šaltame ir šiltame klimate. Ar žinai, kokios augalų ir gyvūnų ypatybės jiems padeda prisitaikyti prie klimato?
Spustelėk paveikslėlius ir sužinok.
Kaktusai yra augalai, prisitaikę gyventi karštame ir sausame klimate. Kaktusų šaknys auga į plotį, todėl gali siurbti lietaus vandenį žemės paviršiuje. Stori stiebai kaupia vandenį, o vaškinis jų sluoksnis neleidžia vandeniui išgaruoti. Kaktusai savo dygliais apsisaugo nuo priešų – augalėdžių gyvūnų.
Kupranugariai yra gyvūnai, prisitaikę gyventi karštame klimate – dykumose. Jie neišrankūs maistui, gali ilgai išbūti negėrę. Dykumų smėlis įkaista, todėl kupranugarių pėdos, keliai ir alkūnės padengti specialiu sluoksniu, kad jie galėtų atsigulti ant karšto smėlio ir nenusideginti.
Snieguolės yra augalai, prisitaikę augti šaltame klimate. Snieguolių sultyse yra medžiagos, kuri neleidžia užšalti vandeniui, esančiam augale, ir susidaryti ledo kristalams. Taip snieguolės ištveria šaltį.
Poliarinės lapės yra gyvūnai, prisitaikę gyventi šaltame klimate. Dėl storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinės lapės gali išgyventi iki –50 °C temperatūros aplinkoje.
Spustelėk paveikslėlius ir sužinok, kaip augalai ir gyvūnai prisitaiko prie sezoniškumo.
Lapuočiai medžiai ir krūmai rudenį numeta lapus ir jais užkloja šaknis prieš žiemą. Lapus kristi skatina šalnos ir stiprūs vėjai. Šakos be lapų lengviau atlaiko sniegą ar ledą. Taip lapuočiai medžiai ir krūmai prisitaiko prie nepalankių žiemos sąlygų.
Pievoje vyksta natūralūs procesai: prasidėjus šalnoms, vienmečiai augalai nunyksta, dvimečių ar daugiamečių augalų apmiršta antžeminė dalis. Šaknis, sėklas ir kitas požemines augalų dalis apsaugo sniegas. Taip žoliniai augalai prisitaiko prie nepalankių žiemos sąlygų.
Baltasis kiškis vasarą rudai pilkas, žiemą baltas, juodi tik ausų galiukai. Prisitaikymas keisti kailio spalvą padeda apsisaugoti nuo priešų. Lietuvoje dažniausiai aptinkamas miškuose, įrašytas į Raudonąją knygą.
Barsukas vasarą ir rudenį kaupia kūno riebalų atsargas. Maždaug gruodį įminga ir miega iki kovo, tačiau miegas nėra gilus, kartais, kai nešalta, išlenda iš urvo. Žiemą nesimaitina, o naudoja sukauptas riebalų atsargas. Taip prisitaiko barsukas ir kiti žiemą įmingantys gyvūnai.
