Sėklų platinimas – augalų prisitaikymas išbarstyti sėklas kuo toliau. Tai svarbu tam, kad ateityje tos pačios rūšies augalams užtektų šviesos, drėgmės, maisto medžiagų. Kas atsitiktų, jei augalo sėklos nebūtų platinamos?
Augalai prisitaikę, kad jų sėklas išplatintų vėjas, vanduo arba gyvūnai. Kai kurie augalai savo sėklas išplatina patys. Ar žinai, kad augalo vaisiaus ir (ar) sėklos forma turi įtakos platinimo būdui?
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok apie sėklų platinimo būdus.
Vėjas padeda kiaulpienėms išbarstyti sėklas, nes jos lengvos, turi skristukus, todėl puikiai skrenda. Klevų vaisių forma panaši į sparnus, todėl jų sėklos nuskraidinamos pakankamai toli. Vėjas taip pat platina beržų, gluosnių, liepų sėklas.
Tekantis vanduo padeda augalams išplatinti sėklas. Alksniai dažniausiai auga prie vandens, jų vaisiai ilgai nepūva, yra lengvi, tad vanduo – puikus pagalbininkas, platinantis vaisiuose esančias sėklas. Vanduo plukdo arti jo augančių įvairių augalų vaisius ir sėklas.
Vieni gyvūnai minta augalų vaisiais ir jų sėklas išplatina su išmatomis, pavyzdžiui, šernai ar kėkštai. Kiti gyvūnai kaupia sėklų, vaisių atsargas, bet dalį jų išbarsto, pamiršta, pavyzdžiui, voverės. Skrisdami paukščiai dalį vaisių pameta. Kai kurių augalų vaisiai prilimpa gyvūnams prie kailio, o šiems judant kur nors nukrinta. Štai varnalėšų vaisiai puikiai prisitaikę prilipti prie bet ko, kas traukia pro šalį ir prisiliečia prie šių augalų.
Kai kurie augalai patys prisitaikę išplatinti sėklas. Štai aguonos atveria nedideles skylutes subrendusiuose vaisiuose ir pro jas išbyra sėklos.
Pavyzdžiui, kas būtų, jei ąžuolo gilės sudygtų po jas subrandinusiu medžiu? Mažiems daigeliams trūktų šviesos, drėgmės, maisto medžiagų ir ąžuoliukai negalėtų sėkmingai augti.