Aplink mus daug daiktų ir organizmų. Žemė, oras, Saulė, vėjas, vanduo, augalai ir gyvūnai yra gamta. Ji gali būti gyva ir negyva. Daug mus supančių daiktų sukūrė žmogus. Tai negyvi daiktai. Gyvi organizmai gimsta ir miršta, kvėpuoja, maitinasi, dauginasi, juda. Negyvi daiktai šių požymių neturi, jie negali savarankiškai judėti. Pavyzdžiui, debesis juda, nes jį judina vėjas, upė teka, nes vanduo iš kalvų juda į žemiau esančius ežerus ir jūras, mašina važiuoja, nes naudoja kurą. Dalis negyvų objektų (daiktų) gali keisti formą, būseną. Pavyzdžiui, ežero vanduo gali užšalti, nukritę lapai supūti. Gyvi organizmai ir negyvi daiktai vieni kitiems reikalingi, jie tarpusavyje susiję.
Kokius gyvus organizmus ir negyvus daiktus pastebėjai vaizdo įraše? Kuo jie skiriasi?
Su draugais aptarkite, kokius gyvus organizmus pamatėte vaizdo įraše. Kuris iš draugų pastabesnis?
Su draugais aptarkite, kokius negyvus daiktus pamatėte vaizdo įraše. Kuris iš draugų pastabesnis?
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos apie gamtos sukurtus negyvus objektus.
Lietuvoje giliausias ežeras – Tauragnas. Ežero vanduo negyvas, bet jame yra ir gyvų organizmų.
Ilgiausia Lietuvos upė – Nemunas. Upės vanduo negyvas, bet jame visada pilna gyvybės.
Aukščiausia kalva Lietuvoje – Aukštojas. Kalva negyva, bet ant jos gyvena ir auga gyvi organizmai.
Didžiausias Lietuvos akmuo – Barstyčių. Šis riedulys yra Skuodo rajone. Akmuo – negyvas daiktas.
Kuršių marių pakrantėje yra Ventės ragas, kuriame kasmet stebima paukščių migracija. Čia jau daug metų ornitologai žieduoja paukščius.
