Buveinė – tai vieta, kurioje augalas ar gyvūnas įprastai auga ir gyvena. Įvairių gyvūnų ir augalų buveinės gali būti labai skirtingos – kiekvienas organizmas gyvena jam tinkamiausioje. Todėl žuvys negyvena miške, bitės neieško maisto po vandeniu, o ąžuolai neauga smėlio kopose.
Buveinė netinka organizmui, jeigu joje nėra maisto, tinkamos vietos būstui, nepalanki temperatūra, drėgmė ar aplink gausu priešų. Buveinės keičiasi natūraliai keičiantis metų laikams, ir gyventojai prie šių pokyčių prisitaiko, tačiau žmonių veikla gali negrįžtamai pakeisti ar sunaikinti buveines ir jų gyventojus.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok, kaip žmogaus veikla kenkia buveinėms.
Plastikas – viena didžiausių vandens užterštumo problemų. Kai kur vandenyne susidariusios ištisos plastiko salos. Jo randama ir Lietuvos vandens telkinių pakrantėse ar pačiame vandenyje.
Į vandenį kartais patenka nuotekų iš pramonės įmonių, miestų ir ūkių.
Į vandens telkinius taip pat dažnai išsilieja naftos produktų ir juos užteršia. Paviršiuje susidaro įvairių spalvų oro ir šviesos nepraleidžianti plėvė.
Gamyklų ir katilinių kaminai išmeta į orą anglies dioksidą, suodžius ir nuodingas dujas.
Transporto priemonės – įprasti automobiliai, traukiniai, laivai ir lėktuvai – juda degindami iškastinį kurą ir teršia orą anglies dioksidu, suodžiais ir nesudegusiais naftos produktais.
Sąvartynai ir atskirai išmestos šiukšlės irdamos teršia dirvožemį.
Ant laukų purškiamos cheminės medžiagos lieka dirvožemyje ir patenka į požeminius vandenis.
Išsilieję naftos produktai susigeria į dirvožemį ir jį užteršia.
