Medžiagos kinta dėl oro sąlygų, temperatūros, cheminių reakcijų ir kitų veiksnių. Pagal tai, ar įvyksta cheminė reakcija, medžiagų kitimai skirstomi į grįžtamuosius ir negrįžtamuosius.
Spustelėk aktyvias ikonėles, perskaityk informaciją ir pažiūrėk, kaip atrodo medžiagų kitimai.
Sumaišius medžiagas įvyksta cheminė reakcija, kai kurios suyra, susidaro naujos medžiagos. Tokio kitimo metu nebelieka pradinių medžiagų.
Sumaišius medžiagas neįvyksta cheminė reakcija, tad medžiagas galima pakartotinai atskirti arba jos gali vėl tapti tokios, kokios buvo.
Degant popieriui susidaro naujos medžiagos ir popierius jau niekada nebebus toks, kaip buvęs.
Daržovės, vaisiai supūva ir nėra galimybės vėl padaryti juos šviežiais.
Geležiniams daiktams rūdijant susidaro rūdys ir daiktą tai pakeičia negrįžtamai.
Kepant ir verdant maistą, jo skonis ir būsena pasikeičia, šis pokytis yra negrįžtamas.
Vanduo kaitinant virsta garais, tačiau tai yra grįžtamasis pokytis. Jei norime garus vėl paversti vandeniu, reikia juos kondensuoti.
Esant žemai temperatūrai, vanduo virsta ledu. Jei norime ledą vėl paversti vandeniu, reikia jį ištirpinti arba perkelti į aukštesnę temperatūrą.
Garai virsta vandens lašeliais. Norint, kad vanduo vėl virstų garais, jį reikia pakaitinti. Šiuo atveju, reikėtų pašildyti patalpą, kurioje yra langas.
Lydymą dažnai naudojame gamindami maistą. Pavyzdžiui, išlydžius šokoladą, jį galima supilstyti į formeles, atšaldyti ir jis vėl bus kietas.
Susipažink su tema!
Grįžtamieji ir negrįžtamieji medžiagų kitimai
Naujos negrįžtamųjų kitimų medžiagos
Sąvokos
Žaidimas
Kūrybinė užduotis
Užduočių rinkinys
Pasitikrink!
Kaip sekėsi?
Šaltinių sąrašas
