Gyvūnų vystymosi būdai

Drugio, kaip ir daugumos vabzdžių, gyvenimo ciklą sudaro 4 stadijos: kiaušiniai, lerva, lėliukė, suaugėlis. Drugio patelė dažniausiai apatinėje lapo dalyje padeda kiaušinėlius, iš jų išsirita lervos (vikšrai), jos minta augaliniu maistu. Po kurio laiko lervos virsta lėliukėmis. Jos nesimaitina. Lėliukės vystosi ir iš jų išsineria drugiai.

Vandens telkiniuose veisiasi varlės. Jos, kaip ir kiti varliagyviai, deda kiaušinius. Varlės išneršia kiaušinius vandenyje. Jie vadinami kurkulais. Iš kiaušinių išsirita varlių lervos – buožgalviai. Jie dar neturi nei galūnių, nei uodegos, kvėpuoja žiaunomis. Iš buožgalvio vystosi jauna varlytė, kuri jau kvėpuoja plaučiais, pati maitinasi. Po 2–3 metų varlė subręsta ir pradeda daugintis.

Žuvys dauginasi panašiai kaip varlės. Jų dauginimasis vadinamas nerštu. Patelės į vandenį išleidžia kiaušinius (ikrus), patinai – pienius. Iš dviejų susijungusių ląstelių pradeda vystytis žuvytė. Pirmiausia išsivysto lervos. 5–6 dienų žuvytės vadinamos mailiumi. Jos auga, vystosi ir tampa žuvyte.

Vėžliai – ropliai, gyvenantys ir vandenyje, ir sausumoje. Subrendusi vėžlio patelė apvaisintus odiškus kiaušinius deda į smėlyje išraustą duobutę. Kiaušiniai vystosi 2–3 mėnesius. Iš kiaušinio išsiritę jaunikliai panašūs į tėvus ir patys skuba link vandens.

Katė dažniausiai atsiveda 2–4 jauniklius. Pradžioje jie būna užsimerkę, vos gali eiti ir girdėti. Katės – žinduoliai, todėl jauniklius maitina savo pienu. Po 3–4 mėnesių kačiukai jau tampa visiškai panašūs į savo tėvus: katę ar katiną.

Gulbės – paukščiai, kurie susiporuoja visam gyvenimui, patelė deda 5–8 kiaušinius. Po 3–4 mėnesių gulbiukai pradeda skraidyti. Iš pradžių jaunikliai pilki, bet greitai jie išvaizda panašėja į tėvus.

Žmogaus, kaip ir daugumos žinduolių, gyvenimo ciklas prasideda nuo moteriškosios ir vyriškosios ląstelės apvaisinimo. Vaisius motinos organizme vystosi 9 mėnesius ir gimsta iš dalies panašus į tėvus, bet kūdikis savarankiškai negali vaikščioti, maitintis. Juo rūpinasi tėvai ar globėjai.