Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau apie augalų dauginimosi organus.
Žiedas – augalų dauginimosi organas. Subrendę augalai žydi. Kryžmadulkių augalų žiedadulkės pernešamos nuo vieno žiedo ant kito. Žiedadulkes perneša vėjas, gyvūnai arba vanduo. Taip augalai apsidulkina. Nužydėję augalai brandina sėklas. Pavyzdžiui, taip apdulkinamos obelys, saulėgrąžos, ežiuolės ir kt.
Kai kurie augalai apsidulkina savo pačių žiedadulkėmis. Tokių augalų žiedadulkės patenka ant to paties žiedo ir prilimpa vienos prie kitų. Savidulka dažniausiai vyksta uždarame žiede. Pavyzdžiui, taip apsidulkina kviečiai, linai, rapsai, žirniai, pupelės. Yra išvestų savidulkių augalų veislių, kaip antai agurkų, vyšnių. Savidulkiai augalai paveldi daugelį tėvinio augalo savybių.
Kiekvienas gyvas organizmas turi daugintis, kad išliktų jo rūšis. Augalai dauginasi ir lytiniu, ir nelytiniu būdais. Dauginantis lytiniu būdu apdulkinamas žiedas. Nelytiniu būdu (vegetatyviniu) dauginamas tik vienas augalas ir jis paveldi visas tėvinio augalo savybes. Dalis augalų gali daugintis ne vienu, o keliais būdais. Pavyzdžiui, braškę galima dauginti iš sėklos ir ūso.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau apie augalų dauginimosi būdus.
Sėklomis
Kai kuriuose augalų žieduose subręsta moteriškosios ir vyriškosios lytinės ląstelės. Vėjas, gyvūnai ar vanduo perneša žiedadulkes ir apdulkina augalą. Pradeda formuotis vaisius. Tokiu būdu dauginasi, pavyzdžiui, ežiuolė, pomidoras, obelis, klevas. Dalį savybių taip daugindamiesi augalai paveldi iš vieno augalo, dalį – iš kito. Tai lytinis dauginimasis.
Sporomis
Yra augalų, kurie neturi žiedų ir niekada nežydi. Pavyzdžiui, paparčiai ir samanos. Jie dauginasi sporomis. Tokiu būdu dauginasi ir grybai. Sporos labai ilgai išlieka gyvybingos, o esant palankioms aplinkos sąlygoms sporos sudygsta, augalai ar grybai pradeda augti. Tai lytinis dauginimasis.
Gumbais
Dalis augalų užaugina kelias požemines augalo dalis – gumbus. Jos atskiriamos ir sodinamos kaip atskiri augalai, kurie paveldi visas tėvinio augalo savybes. Pavyzdžiui, bulvė, jurginas, begonija. Tai vegetatyvinis dauginimosi būdas.
Ūsais
Vieni augalai dauginasi antžeminėmis stiebo atšakomis – ūsais. Nauji augalai turi visas tėvinio augalo savybes. Taip dauginasi braškės, kai kurios žemuogių veislės. Tai vegetatyvinis dauginimosi būdas.
Svogūnėliais
Kai kurie augalai užaugina kelis požeminius svogūnėlius, kurie paveldi visas tėvinio augalo savybes. Pavyzdžiui, narcizas, tulpė, svogūnas. Tai vegetatyvinis dauginimosi būdas.
Augalo dalimis
Augalus galima dauginti jo paties dalimis. Vienų augalų dalis galima prilenkti prie dirvožemio, kitų nupjauti stiebą, lapą ir pamerkti į vandenį ar pasodinti tiesiai į dirvožemį. Per 1–2 savaites naujos augalo dalys įsišaknija ir paveldi visas tėvinio augalo savybes. Taip gali būti dauginamas margenis, juka, vaškuolė, serbentai ir kiti augalai. Tai vegetatyvinis dauginimosi būdas.
