Laukinių ir naminių gyvūnų gerovė susijusi su penkiomis gyvūnų laisvėmis ir poreikių patenkinimu. Gyvūnai neturi patirti alkio ir troškulio, nepatogumų, skausmo, sužeidimų ir ligų, baimės ir streso, įgimtos elgsenosapribojimų.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos apie gyvūnų gerovę.
Tinkama aplinka.
Tinkama mityba.
Poreikis būti laikomam kartu su kitais gyvūnais arba atskirai nuo jų.
Poreikis elgtis, kaip jam įgimta.
Poreikis būti apsaugotam nuo skausmo, kančių, traumų ir ligų.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok, kokia naminių ir laukinių gyvūnų gyvenamoji aplinka, nauda žmogui ir gamtai, koks santykis su žmogumi, kokie jų poreikiai. Palygink.
Šunys yra pirmieji žmonių prijaukinti gyvūnai. Šunų protėviai – vilkai. Lietuvoje šunys kaip naminiai gyvūnai pradėti laikyti labai seniai. Dabar pasaulyje išvesta daug naujų naminių šunų veislių. Šunimis turi rūpintis žmogus: maitinti, vedžioti, bendrauti, prižiūrėti, rūpintis jų sveikata ir gyvenamąja aplinka. Dažnai žmonėms šunys svarbūs ir reikalingi.
Vilkai reikalingiausi gamtai. Natūralioje gamtoje vilkai paprastai patys pasirūpina savimi ir jaunikliais. Vilkai labai atsargūs ir žmogus labai retai juos mato. Jie maisto ieško miškuose, ten, kur gyvena. Vilkai – mėsėdžiai gyvūnai.
Didžioji antis – vandens paukštis. Iš šios laukinių ančių rūšies yra kilusios naminės antys. Lietuvoje laukinės antys apsigyvena ežerėliuose, upėse, tvenkiniuose, pelkėse. Rudenį dauguma laukinių ančių išskrenda, kai kurios žiemoja mūsų šalyje. Žmonės kartais stebi, maitina laukines antis. Antys – visaėdės.
Naminėmis antimis rūpinasi žmogus, bet kartais ir jos pačios susiranda maisto (pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku minta tvenkinio augalais ir smulkiais gyvūnais). Jos kūną pačios švarinasi, o šeimininkas prižiūri laikymo vietą, rūpinasi mityba, sveikata ir kitais jų poreikiais. Nauda žmogui didelė: auginamos dėl mėsos, kiaušinių ar pūkų.
Naminės kiaulės protėvis – paprastasis šernas. Daugumos kiaulių oda šeriuota, bet yra ir plaukuotų veislių. Kiaulės laikomos tvartuose, fermose. Žmogus turi jas tinkamai prižiūrėti, rūpintis jų poreikiais. Nauda žmogui didelė: kiaulės auginamos dėl mėsos.
Šernai gyvena miškuose, išeina į laukymes, o pritrūkę maisto, atklysta ir prie gyvenviečių. Kai trūksta maisto ar šernus užpuola ligos, miškininkai, medžiotojai jais, kiek reikia, pasirūpina. Šernas – visaėdis gyvūnas.
Arkliai kilę iš laukinių, prijaukinti maždaug prieš 5 tūkstančius metų. Gyvena vidutiniškai iki 30 metų. Laukiniai arkliai vengia žmonių. Laisvėje laukinių arklių gyvena labai mažai. Natūralioje aplinkoje arkliai dažniausiai gyvena kaimenėmis.
Ir laukiniai, ir naminiai arkliai minta augaliniu maistu. Naminių arklių pašaru, arklidėmis, judėjimu, gydymu rūpinasi žmogus. Naminiai arkliai žmonių paprastai nebijo. Naminių arklių nauda žmogui didelė: pagalba, jojimas, terapija.
Kalniniai ožiai puikiai kopinėja stačiomis uolomis. Gyvena laisvai, patys rūpinasi saugumu, maistu, jaunikliais, vengia žmonių. Jie minta augaliniu maistu. Ožkos prijaukintos prieš 9–10 tūkstančių metų.
Naminės ožkos minta beveik viskuo: žole, krūmais, lapais, medžių šakomis, žieve. Naminės ožkos, šiltuoju metų laiku išleistos į lauką, pačios gali susirasti tinkamo maisto, o kitais jų poreikiais turi pasirūpinti žmogus. Ožkos naudingos žmogui dėl pieno.
Naminis triušis kilęs iš laukinio triušio, buvo prijaukintas prieš 2 tūkstančius metų. Išvesta apie 70 triušių veislių. Naminiais triušiais rūpinasi žmogus: prižiūri jų gyvenamąją aplinką, juos šeria, gydo. Triušiai – augalėdžiai gyvūnai. Jie naudingi žmogui dėl kailio, mėsos.
Dabar laukiniai triušiai ne taip bijo žmonių aplinkos, tad neretai apsilanko miestų parkuose, kur daugiau maisto. O jauniklius laukiniai triušiai veda atokiuose urvuose, kur saugiau.
