Dienotvarkė – dienos darbų tvarka. Mokinio dienos režimas turi didelę įtaką jo sveikatos stiprinimui ir valios ugdymui. Svarbu žinoti, kad aktyvesni ir darbingesni būname iš ryto ir dieną. Vakare aktyvumas ir darbingumas sumažėja, todėl po pamokų ir būrelių būtinas poilsis.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos apie poilsio ir mokymosi režimą.
Miegas – tai poilsis. Tik gerai išsimiegoję mes budrūs, žvalūs, darbingi. Gerai išsimiegame tada, kai greitai užmiegame, miegame ne mažiau kaip 10–11 valandų per parą. Neišsimiegoję būname pavargę, pikti, sunku susikaupti per pamokas.
Klausimai. Kodėl svarbu gerai išsimiegoti? Kelintą valandą pirmokas turėtų eiti miegoti?
Rytais mankštinantis po 10–15 minučių pabunda kūnas, organizmas pasiruošia dienos darbams. Mankšta pakelia nuotaiką, todėl būname žvalesni, dėmesingesni. Mankštą atliekame ramiai ir lėtai.
Rytinė mankšta
Ištempiame visą kūną nuo rankų iki kojų pirštų galiukų.
Keletą kartų sugniaužiame ir atleidžiame kumščius, pasukame plaštakas, pėdas, palankstome kojų pirštus.
Iškeliame rankas ir kojas į viršų ir pakratome.
Atsistojame keturiomis (keliai ir delnai liečia grindis), kelis kartus išsiriečiame ir įlenkiame nugarą tarsi katė.
Klausimai. Kodėl svarbu kiekvieną rytą mankštintis? Kokius mankštos pratimus kasryt atliekate jūs?
Poilsis yra aktyvus (kai vieną veiklą keičiame kita, pvz., paskaitę knygą žaidžiame krepšinį) ir pasyvus (kai nieko neveikiame, gulinėjame, miegame, sėdime). Poilsio metu dingsta nuovargis ir grįžta darbingumas. Per pamokas ar ruošiant namų darbus raumenims tenka labai mažas krūvis, todėl reikalingas aktyvus poilsis.
Labai svarbu, kad kuo daugiau būtume gryname ore.
Venkime po pamokų sėdėti prie kompiuterio – tai nėra aktyvus poilsis. Tik sportas, žaidimai ar kita fizinė veikla gali padėti atgauti jėgas.
Namų darbus atlikime pailsėję, rekomenduotina – nuo 16 iki 19 val. Kai mokomės, kas 20–25 min darykime trumpas aktyvias pertraukas.
Klausimai. Kodėl svarbu derinti poilsį ir mokymąsi? Kaip aktyviai jūs leidžiate pertraukas mokykloje?
Grūdinimasis – žmogaus organizmo stiprinimas. Grūdintis rekomenduojama oru, saule, vandeniu pamažu, visais metų laikais. Grūdintis galima pratinantis ir prie šalčio, ir prie karščio. Grūdinantis didėja organizmo atsparumas ligoms, pasitikėjimas savimi, jis padeda sukaupti dėmesį, todėl gerėja mokymosi rezultatai. Organizmo grūdinimasis turėtų tapti tokiu pačiu įpročiu kaip ir dantų valymas.
Pratinkimės plauti rankas šaltu vandeniu, vėsiu vandeniu prauskimės veidą, trumpam pakiškime pėdas po šaltu vandeniu.
Basomis pabėgiokime po šlapią žolę, pabraidykime upėje, čiuožinėkime nuo kalniuko su rogutėmis, mankštą darykime lauke.
Klausimai. Kodėl svarbu grūdintis? Kaip jūs grūdinatės?
Pasitempęs mokinys visada atrodo sveikesnis, energingesnis, labiau savimi pasitikintis. Taisyklingos laikysenos yra išmokstama.
Tai svarbu:
- Sėdėdami ir stovėdami išsitieskime.
- Keiskime kūno padėtį: pasirąžykime ar padarykime mankštą.
- Kuprinės diržus užsidėkime ant abiejų pečių.
Taisyklingos laikysenos požymiai:
- Tiesi nugara.
- Galva ir kūnas vienoje vertikalioje linijoje.
- Pečiai truputį atitraukti atgal ir nuleisti žemyn.
Mūsų nugaroje yra daug skirtingų raumenų. Jie palaiko stuburą. Kai prie stalo sėdime ne tiesiai, o persikreipiame, kūprinamės, kai keliame daiktą pasilenkę, o ne pritūpę, ar skaitome knygą gulomis ant žemės, iškrypsta stuburas, nugaros raumenys įsitempia.
Šios netaisyklingos laikysenos pasekmės: galvos, kaklo, nugaros ir krūtinės skausmai, nuovargis, antsvoris ir kiti sveikatos sutrikimai.
Klausimai. Kuo svarbi taisyklinga laikysena? Kokie yra netaisyklingos laikysenos požymiai?
