Ar yra tekę kada matyti laukinį gyvūną prie savo namų? Jei taip, ar atpažinai jį? Ar susimąstei, kodėl jie ateina ar atskrenda ten, kur gyvena žmonės?
Gyvūnai pagal tai, kuo dažniausiai maitinasi, skirstomi į tris grupes: augalėdžius, mėsėdžius ir visaėdžius. Visaėdžiais vadinami gyvūnai, kurie minta tiek augalais, tiek gyvūnais, pavyzdžiui, šernai ar kurapkos. Mėsėdžiai yra vilkai, ūdros. Augalėdžiai – briedžiai, stirnos, kiškiai.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos apie laukinius gyvūnus.
Paprastoji voverė
Voverės priskiriamos graužikams. Gyvena medžiuose, kartais nusileidžia ant žemės. Slepiasi drevėse, uoksuose, lizduose. Voverės dažniausiai minta riešutais, sėklomis, uogomis, grybais, vabzdžiais. Gyvena iki 15 metų. Kaupia maisto atsargas žiemai. Voverės aktyvios dieną.
Didžioji zylė
Lietuvoje zylę galima dažnai pamatyti. Jos kūno ilgis apie 13 centimetrų, sveria apie 18 gramų. Minta augalais ir gyvūnais (daugiausia vabzdžiais). Peri uoksuose ir inkiluose gyvenvietėse, soduose ir įvairiuose miškuose. Didžioji zylė labai naudinga.
Didysis margasis genys
Genio snapas tiesus, tvirtas. Gerai kopinėja medžių kamienais, žeme straksi šuoliukais. Minta įvairiais vabzdžiais, jų lervomis, sėklomis ir uogomis, jo snapas tiesus ir tvirtas. Geniai deda 5–7 baltus kiaušinius.
Europinė stirna
Stirna gyvena miškuose, krūmynuose, laukuose. Minta žolėmis, medžių ūgliais, lapais, vaisiais, žieve. Žiemą iš po sniego išsikasa samanų, kerpių. Jos kailis žiemą pilkas, vasarą šviesiai rudas. Pajutusi pavojų loja. Gyvena iki 16 metų.
Naminė pelė
Pelė yra priskiriama graužikams. Jos kūno ilgis 7–10 centimetrų, sveria 14–30 gramų. Galva maža, ausys nedidelės, bet plačios, uodega ilga. Pelės – labai judrūs, vikrūs žvėreliai, puikiai bėgioja, landžioja, šokinėja, kopia ir neblogai plaukia.
Pilkasis kiškis
Kiškinių gyvūnų užpakalinės kojos ilgesnės už priekines. Ausys ilgos, judrios. Minta žolėmis, medžių ir krūmų žieve, pumpurais, šakelėmis. Kiškiai gyvena pavieniui, neturi nuolatinių slėptuvių.
Rudoji lapė
Nedidelė, siauru snukiu, puria, dažniausiai ilga uodega. Minta daugiausiai peliniais graužikais, kiškiais, paukščiais. Žmonės lapes medžioja dėl kailio. Gyvena miškuose, bet kartais užklysta į gyvenvietes ar priemiesčius ieškodamos maisto.
Baltakrūtis ežys
Ežys yra dygliuotas, pajutęs pavojų susiriečia į kamuoliuką. Aktyvus prietemoje, naktį, o žiemą įminga. Minta uogomis, šaknimis, smulkiais gyviais, paukščių kiaušiniais. Ežys naudingas, nes suėda nemažai kenksmingų vabzdžių ir jų lervų. Jis visaėdis.
Šernas
Šernai gyvena miškuose. Patinai turi 2 poras didelių, iš snukio išlindusių ilčių. Kailis pilkas, rudas arba beveik juodas. Laikosi bandomis; suaugę patinai – pavieniui. Bendraujant svarbi uoslė, ir klausa, rega prasta. Visaėdžiai. Gyvena iki 20 metų.
Pilkoji kurapka
Kurapkų kūnas apvalus, kresnas, uodega trumpa ir ryškiai ruda. Pakyla su triukšmu, skrenda greitai. Gerai bėgioja. Gyvena dirbamuose laukuose, krūmuose. Aktyvios dieną. Didesnę metų dalį laikosi būreliais.
Kaip tu gali padėti laukiniams gyvūnams žiemą? Ar žinojai, kad rūpindamasis netinkamai, gali jiems ir pakenkti? Pasidomėk, ko nereikia daryti. Kad būtų lengviau, tyrinėk schemą.
Spustelėk aktyvias ikonėles ir sužinok daugiau informacijos apie pagalbą gyvūnams žiemą.
Žmonės, norėdami sniegingą žiemą pagelbėti miško žvėrims, daro vieną didžiulę klaidą – mano, kad juos galima šerti bet kuo. Gamtininkai sako, kad miško žvėrims, pavyzdžiui, stirnoms, tinkamiausias šienas, o šernai labiausiai mėgsta bulves. Šėryklos turi būti miškuose arba laukuose.
Svarbu! Laukinius gyvūnus papildomai šerti reikia tik tada, kai būna ypač šaltos ir sniegingos žiemos.
Daugelis paukščių žiemą lesa grūdus, kruopas. Geriausia berti kuo įvairesnį jų mišinį. Galima pakabinti nesūdytų lašinių, mat juos paukščiai mėgsta kapoti. Visi be išimties lesyklos lankytojai lukštena saulėgrąžas – tai tikras skanėstas paukščiams.
Svarbu! Kol paukščiai dar tik ruošiasi skristi žiemoti, jų nereikia lesinti, jie patys gali susirasti maisto. O gilią žiemą lesyklose negalima nustoti lesinus, nes neišskridę paukščiai jau būna įpratę maisto gauti pas jus.
Šaltą ir sniegingą žiemą be žmogaus pagalbos sunku išsiversti ir kurapkoms. Žiemą kurapkoms padeda išgyventi iš eglišakių ar pušies šakų pastatytos palapinės, mat šie paukščiai gyvena ant žemės. Paliktas grūdų, sėklų, daržovių lauknešėlis – maistas, kurio pačioms sunku susirasti.
Galima įrengti druskos laižyklę. Miške ant medžio šakos užmaukite gabalą presuotos druskos. Tokios galima nusipirkti veterinarijos prekių parduotuvėje. Sningant ar lyjant druska varva kamienu žemyn, kamieną laižo stirnos, briedžiai, elniai.
Svarbu! Druskos laižyklę įrengti reikia miške, kur laukinių gyvūnų namai.
